1.Norėčiau atsisakyti karšto vandens tiekimo. Norėčiau sužinoti, kur kreiptis, kam ir ką rašyti.
Atsijungimo nuo daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos klausimus reglamentuoja energetikos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, todėl klausimas pagal kompetenciją turėtų būti užduodamas ne Komisijai.
Pagal minėtas taisykles, norėdamas atsijungti nuo karšto vandens tiekimo sistemos, pirmiausia turėtumėte pateikti vietos savivaldybei prašymą dėl atsijungimo. Savivaldybė, nusprendusi Jums tokį leidimą išduoti, kreipsis į karšto vandens tiekimo įmonę (šilumos tiekėją), kad parengtų projektą. Kai projektas bus įgyvendintas, t. y. kai atsijungimo darbai bus baigti, privalėsite gauti iš Valstybinės energetikos inspekcijos atitinkamą aktą.
Primename, kad atsijungus nuo daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos, Jums reikės mokėti už dalį šilumos, priskirtos pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir bendrosioms reikmėms.
Pagarbiai,
Vilma Skinderytė
2.Jei bute bus įrengta apskaita su nuotoline nuskaitymo sistema (tada tikrintojai nevaikščios po butus ir duomenys bus tikslesni), teks mokėti nuo 4,96 iki 6,44 Lt per mėnesį. Skaitiklio tarnavimo laikas yra 4 metai. Kas mokės už modernių skaitiklių pakeitimą? Tarnavimo laikas - 4 metai, o kas vėliau ar vėl reikės juos keisti? Kaip suprasti pasakymą „gyvatuko" mokestis neturėtų keistis"?
Pasibaigus karšto vandens apskaitos prietaiso metrologinės patikros galiojimui, nepriklausomai nuo to, ar yra įrengtas modernus apskaitos prietaisas, t. y. su nuotoline duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, ar sumontuotas paprastas apskaitos prietaisas ir jo rodmenis nuskaito bendrovės darbuotojai, apskaitos prietaisus įrengti ir vėliau (po 4 metų) pakeisti naujais privalės karšto vandens tiekėjas. Už apskaitos prietaisų pakeitimą papildomai mokėti nereikės.
"Gyvatuko“ mokestis šildymo sezonu būna pastovus dydis, nes jis nustatomas pagal normatyvus. Vasarą šilumos kiekis, suvartotas „gyvatukui“, buvo apskaičiuojamas likutiniu principu, todėl jis labai priklausydavo nuo gyventojų suvartoto ir deklaruoto karšto vandens kiekio. Kuo didesnis skirtumas tarp faktiškai suvartoto ir deklaruoto karšto vandens, tuo „gyvatukui“ tenkantis šilumos kiekis buvo didesnis. Kiek karšto vandens suvartoja atskiras butas karšto vandens tiekėjas sužinodavo tik tada, kai gyventojas sumokėdavo už karštą vandenį. Kai karšto vandens tiekėjo darbuotojai kas mėnesį ims tikrinti karšto vandens skaitiklio rodmenis arba rodmenys bus nuskaitomi, įrengus nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą, skirtumo tarp faktiškai suvartoto ir deklaruoto karšto vandens neliks, nes visas faktiškai suvartotas karšto vandens kiekis kas mėnesį bus užfiksuotas karšto vandens tiekėjo sistemoje, nepriklausomai nuo to, kada gyventojas mokės už karštą vandenį. Todėl ir „gyvatuko“ mokestis kiekvieną mėnesį kis tik dėl šilumos kainos pasikeitimo.
Vilma Skinderytė
3.Gyvename Klaipėdoje. Dėl blogai savo darbą atliekančių šilumos tinklų prižiūrėtojų, vandens pašildymas mums kainuoja apie 30 Lt už kub.m. Perėjus prie naujos tvarkos, pašildymo kaina gal ir bus mažesnė bei pastovi. Tačiau mes galvojame, kad sunaudotos khw bus "permestos" ant "gyvatuko". Todėl, kad niekam ne paslaptis, jog šilumos tiekėjai vienokiu ar kitokiu būdu, bet savo pinigus vis tiek pasiims. Todėl gyventojams nematome nieko gero.
Pagal teisės aktus visas daugiabučiame name suvartotas šilumos kiekis gali būti išdalinamas vartotojams, tačiau tik tuo atveju, jei yra sutvarkyta karšto vandens apskaita tame name. AB „Klaipėdos energija“ tapus karšto vandens tiekėja, pasikeis šilumos paskirstymo principai. Nuo šiol likutiniu principu bus skaičiuojama ne šiluma, suvartota karštam vandeniui ruošti, o šiluma „gyvatukui“. „Gyvatuko“ mokestis priklauso ne tik nuo daugiabučio namo šilumos vidaus sistemos prižiūrėtojo darbo, bet ir nuo gyventojų laiku deklaruoto suvartoto karšto vandens. Kuo didesnis skirtumas tarp faktiškai suvartoto ir deklaruoto karšto vandens, tuo „gyvatukui“ tenkantis šilumos kiekis didesnis. Kai Klaipėdoje karšto vandens tiekėjo darbuotojai ims tikrinti karšto vandens skaitiklių rodmenis, skirtumo tarp faktiškai suvartoto ir deklaruoto karšto vandens neliks, nes visas faktiškai suvartotas karšto vandens kiekis bus užfiksuotas karšto vandens tiekėjo sistemoje, nepriklausomai nuo to, kada gyventojas mokės už karštą vandenį. Todėl ir „gyvatuko“ mokestis kiekvieną mėnesį kis tik dėl šilumos kainos pasikeitimo, o sąžiningai mokantiems gyventojams nebus priskiriama šiluma už tuos vartotojus, kurie anksčiau suvartodavo karštą vandenį, tačiau laiku jo nedeklaruodavo.
Vilma Skinderytė
4.Name atlikta šilumos sistemos renovacija -vienvamzdė sistema perdaryta į dvivamzdę. Norėjau paklausti, koks šilumos paskirstymo metodas teisingiausiai atspindėtų buto šildymui sunaudotos energijos kiekį? Ir kokiu principu būtų paskirstoma šiluma, tenkanti namo bendrojo naudojimo patalpoms?
Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 12 straipsnio 2 dalis nustato, jog visa šiluma paskirstoma pagal vartotojų pasirinktą Komisijos rekomenduotą ar vartotojų siūlomą su Komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą. Komisija yra patvirtinusi 9 rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, kuriuos galite rasti Komisijos tinklapyje adresu: www.regula.lt → Šilumos sektorius → Teisės aktai → Metodikos arba leidinyje „Valstybės žinios“ bei jų priede „Informaciniai pranešimai“ bei suderinusi 11 kitų vartotojų siūlomų šilumos paskirstymo metodų, kuriuos galite rasti Komisijos tinklapyje adresu: www.regula.lt → Šilumos sektorius → Teisės aktai → Vartotojų siūlomi šilumos paskirstymo metodai.
Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Šilumos ūkio įstatyme. Civilinio kodekso 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 pažymėjo, kad „name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. >...< Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas.“ Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2004, Nr. 23-721) bendrojo naudojimo patalpoms priskiriamos laiptinės, sandėliai, rūsiai, rūbinės, prausyklos, skalbyklos, džiovyklos.
Komisijos patvirtintame Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metode Nr. 5 (Žin. 2005, Nr. 92-3456) pateikiami trys šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo būdai: pagal metode pateiktą rekomendaciją, pagal pastato energetinio audito duomenis bei šalių susitarimu. Konkretaus pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtina šilumos kiekio dalis objektyviausiai galėtų būti nustatoma energetinio audito būdu.
5.Prašau nurodyti, kokie LR teisės aktai nustato šilumos metodikos pasirinkimą? Kas turėtų nuspręsti, kuri metodika bus taikoma bendrijoje? Kaip ir per kokį laiką gyventojai turi būti supažinditi su priimtais sprendimais?
Šilumos paskirstymo metodų pasirinkimą reglamentuoja Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254, 2007, Nr. 1320-5259) 12 straipsnis bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449, 2000, Nr. 56-3260). Sprendimai priimami Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Gyventojai su priimtais sprendimais turi būti supažindinami Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Žin., 2001, Nr. 45-1584, 2004, Nr. 5-94) bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
6.Kokiu įstatymu remiantis ir kokią skaičiavimo formulę taikant turi būti apskaičiuota 1 šilumos kwh namų bendrijos nariui( bendrija perka dujas katilinei,kuri gamina šilumos energiją ir pašildo vandenį?
Komisija klausimą dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų vykdomos energetikos veiklos uždavė suinteresuotams institucijoms:
Kai kurios bendrijos, būdamos ne nepelno organizacijos bei įgyvendindamos namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, atlieka ne tik Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme nustatytas prievoles, bet ir vykdo energetikos veiklą: perka kurą (gamtines dujas), gamina šilumą, ją pristato, paskirsto, parduoda, iš bendrasavininkių surenka mokėjimus bei atsiskaito su kuro tiekėjais. Bendrijų (ir ne bendrijų) autonominėse katilinėse pagaminta šiluma ir karštas vanduo neturi kai kurių prekei bei centralizuotam šilumos tiekimui būdingų požymių: ją gamina bendrija (ne gamintojas), neįrengta pagamintos šilumos apskaita, nenustatyta gamtinių dujų, šilumos ar karšto vandens pardavimo kaina (galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais), todėl neaišku, kaip ši veikla turėtų būti reglamentuojama ne tik Daugiabučių namų savininkų bendrijų bet ir Energetikos bei Šilumos ūkio įstatymų nuostatomis. Šiuo metu ši veikla nelicencijuojama, mokėjimai už šilumą ir karštą vandenį apskaičiuojami pagal bendrijose pasitvirtintas tvarkas, kurios su niekuo nederinamos, jų taikymas niekieno nekontroliuojamas, todėl gali kelti vartotojų įtarumą ar nepasitenkinimą.
Gauti prieštaringi atsakymai, todėl manome, kad bendrija turi vadovautis galiojančiais teisės aktais ir bendrijos įstatais. Primename, kad ginčai tarp bendrijos ir jos narių sprendžiami teisme.
7.Kodėl mokesčio už šildymą nediferencijuoti pagal aukštus-juk daugiabučiuose grįžtantis vanduo šildo mažiau?
Kiekvienam daugiabučiui yra rengiamas individualus ar pritaikomas tipinis projektas, kuris susideda iš kelių dalių. Viena iš dalių yra skirta šildymui. Pirmiausiai apskaičiuojami šilumos nuostoliai per atitvaras, įvertinama, kad butai, esantys pirmuose ir paskutiniuose aukštuose, prie galinių sienų turi didesnius šilumos nuostolius, nei butai, esantys pastato viduje. Toliau yra skaičiuojami šildymo prietaisų plotai (galia), atsižvelgiant į minėtus nuostolius bei šildymo sistemos vandens temperatūrą, kuri, kaip Jūs teisingai pastebėjote, kinta.
Atsižvelgiant į tai, mokėjimai už šildymą pagal aukštus nėra diferencijuojami.
8.Noriu paklausti, kada šilumos paskirstymui galima taikyti Komisijos patvirtintą metodą Nr. 4, jei vartotojas nepasirinko jokio metodo (namas tenkina šio metodo 1 punkto sąlygas)? Taip pat norėčiau pasitikslinti, ar pagal metodą Nr. 4 šilumos kiekis cirkuliacijai vasarą gali būti didesnis už rekomenduojamą vidutinį šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvą (160 kWh) butui per mėnesį? Jei skaičiuotinas šilumos kiekis cirkuliacijai gali būti didesnis už 160 kWh butui, ar kompensuojamas (mažas pajamas turinčioms šeimoms) tik vidutinis šilumos sąnaudų normatyvas?
Energijos pirkimo pardavimo sutarčių bendruosius principus reglamentuojančio Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) septintajame skirsnyje nurodoma, kad jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai energijos pirkimo – pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikomi ir kiti šio kodekso straipsniai, nustatantys šių sutarčių
ypatumus, o sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tarp kitų teisės aktų, reglamentuojančių šilumos vartotojų bei kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, paminėtinos ūkio ministro 2003 m. birželio
30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 70-3193; 2007, Nr. 68-2694). Šių taisyklių 59 punkte nustatyti šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo pagal šalių individualiai aptartas sąlygas reikalavimai. Ūkio ministro 2003 m.
liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų (Žin., 2003, Nr. 70-3201; 2007, Nr. 68-2695) 14 punkte nustatyta, kad iki buitiniai šilumos vartotojai sudaro minėtas sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas. Pagal metodą Nr. 4 vasarą šilumos kiekis cirkuliacijai kiekvieną mėnesį yra pskaičiuojamas, todėl gali būti ir mažesnis, ir didesnis, nei vidutinis 160 kWh/butui per mėn. normatyvas. Gerai besitvarkančiuose namuose šis normatyvas yra neviršijamas, tačiau kai yra vagiamas karštas vanduo, metrologiškai nekontroliuojami karšto vandens apskaitos prietaisai, įrengtasi grindų šildymas, padidinti šildymo prietaisų (radiatorių) plotai, šis kiekis gali siekti 200-300, kartais ir iki 500 kWh/ butui per mėnesį. Kompensuojamas normatyvinis 160 kWh/butui per mėn. šilumos kiekis.
9.Kaip skaičiuojamas gyvatuko mokestis, vasarą ir žiemą? Ar jis kintamas dydis? Kur galima rasti patvirtintą jo skaičiavimo metodiką ir kokiu nutarimu tai reglamentuota. Dėkoju.
Komisija yra patvirtinusi 8 rekomenduojamus bei suderinusi 9 vartotojų siūlomus šilumos paskirstymo metodus. Šilumos kiekio geriamojo vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūrai palaikyti ir vonios patalpos sanitarinių higieninių sąlygų užtikrinimui (toliau – cirkuliacijai) dydis priklauso nuo pastate įrengtos karšto vandens tiekimo sistemos tipo bei atskiruose butuose renovacijos metu padarytų pakeitimų, karšto vandens temperatūros, vamzdynų izoliavimo kokybės, karšto vandens vartojimo įpročių.
Taikant Komisijos rekomenduotą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 (Žin., 2005, Nr. 60-2158), priimama, kad šilumos kiekis geriamojo vandens pašildymui yra pastovus dydis (51 kWh/m3). Dažniausiai pasitaikančioms karšto vandens tiekimo sistemoms Komisija parengė ir 2003 m. spalio 28 d. nutarimu Nr.O3-75 nustatė rekomenduojamus vidutinius šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvus 160, 80 bei 10 kWh/butui per mėnesį, kurie šildymo sezono metu yra pastovūs, o vasarą skaičiuojami. Taikant Komisijos rekomenduotą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7 (Žin., 2007, Nr. 15-193), priimama, kad šilumos kiekis cirkuliacijai žiemą ir vasarą yra pastovus, o šilumos kiekis geriamojo vandens pašildymui vasarą yra kintamas, o žiemą pastovus, tačiau individualus kiekvienam namui, kadangi nustatomas pagal trijų vasaros mėnesių vidurkį. Šis metodas taikomas Klaipėdos mieste ir rajone, tačiau jį pasirinko ir viena daugiabučio namo savininkų bendrija Vilniuje. Šilumos ūkio įstatymas numato galimybę vartotojams siūlyti kitus šilumos paskirstymo metodus, kurie gali būti taikomi tik suderinti su Komisija, tačiau bet kuriuo atveju turi būti paskirstomas (išdalinamas) visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.
10.Norėčiau paklausti, ar gyvenant daugiabučiame name (statytas 1989 m.) įmanoma įsirengti individualią šilumos apskaitą savo bute. Jeigu taip, tai kur kreiptis ir nuo ko pradėti.
Komisija, apsvarsčiusi Jūsų paklausimą, informuoja, kad Šilumos apskaitos klausimus reglamentuoja ūkio ministro 1999-12 21 įsakymu Nr. 424 patvirtintos "Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės" (Žin., 1999, Nr. 112-3270), taigi klausimas pagal kompetenciją turėtų būti užduodamas ne Komisijai.
Manome, kad prašymą įsirengti individualią šilumos apskaitą savo bute turėtumėte teikti vietos savivaldybei. Savivaldybė, priėmusi teigiamą sprendimą, paprašys šilumos tiekimo įmonę parengti projektą. Kai projektas bus įgyvendintas, darbus priims atitinkama inspekcija.
Tačiau primename, kad tokiu atveju Jums teks mokėti už dalį šilumos, priskirtos pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti bei bendrosioms reikmėms.
Juozas Mockevičius,
