PAŽYMA
DĖL SKUNDO TYRIMO DĖL KURO, NAUDOJAMO DAUGIABUČIŲ NAMŲ IR INDIVIDUALIŲ NAMŲ ŠILDYMUI, SKIRTINGO APMOKESTINIMO PVM TARIFU
2009-10-25 d., Nr.(09)-SN-96
Vilnius
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gautas skundas dėl to, kad asmenims, turintiems nuosavybės teise butą, esantį daugiabutyje name, taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) tarifas apšildymui, o individualių namų savininkams, naudojantiems apšildymui malkas, anglis, elektrą ar dujas, taikomas kelis kartus didesnis PVM tarifas įvairių rūšių kurui.
Pareiškėjas teigia, kad yra diskriminuojamas socialinės padėties pagrindu ir prašo panaikinti diskriminuojančias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias PVM tarifų taikymą individualių gyvenamųjų namų šildymui.
Skundo yrimo metu kreiptasi į Ūkio ministeriją, Finansų ministeriją ir Energetikos ministeriją ir paprašyta paaiškinti, koks teisės aktas reglamentuoja PVM tarifų taikymą daugiabučiuose namuose esančių butų ir individualių gyvenamųjų namų šildymo išlaidoms bei dėl kokių priežasčių, pasak pareiškėjo, individualių namų savininkai privalo mokėti didesnį pridėtinės vertės mokestį už šildymą nei daugiabučių namų gyventojai.
Energetikos ministerija 2009-09-02 laiške elektroniniu paštu informavo, kad aptariamas skunde klausimas dėl PVM tarifo taikymo už šildymo išlaidas nėra šios ministerijos kompetencijoje, o atsakymą pagal kompetenciją turėtų pateikti Finansų ministerija.
Ūkio ministerija 2009-08-31 rašte Nr. (4.2-D16)-3-5181 informavo, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsniu, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos paklausimas dėl PVM tarifų taikymo persiunčiamas Aplinkos ministerijai ir Energetikos ministerijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos ministerija iki 2009-10-25 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai paaiškinimo nepateikė.
Finansų ministerija 2009-09-08 rašte (gautas 2009-09-23) Nr. ((14.13-02)-5K-0923505) -6K-0908954 pažymėjo, kad Europos Sąjungoje apmokestinimo PVM tvarka yra griežtai reglamentuota, atsižvelgiant į tai, kad šis mokestis, kaip vartojimo mokestis, turi esminės įtakos kuriant vidaus rinką be sienų. Rašte informuojama, kad pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis apmokestinimo PVM tvarką Europos Sąjungos mastu, yra 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva 2006/112/EB), o direktyvos nuostatas Lietuvoje įgyvendina Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau - PVM įstatymas) ir lydimieji teisės aktai.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad ES valstybės narės lengvatinius PVM tarifus gali taikyti ne bet kokioms prekėms ir paslaugoms, o pasirinktinai tik toms, kurios nurodytos Direktyvoje 2006/112/EB (iki 2007 m. sausio 1 d. - Direktyvoje 77/388/EEB). „Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad lengvatinis PVM tarifas anglims negalėtų būti taikomas, nes jos neįtrauktos į minėtą direktyvą“,- teigia Finansų ministerijos viceministras Edmundas Žilevičius.
Finansų ministerijos rašte taip pat pažymima, kad Lietuvoje, vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis, šilumos energija, centralizuotai tiekiama gyvenamosioms patalpos šildyti, iki 2004 m. balandžio 30 d. buvo apmokestinama taikant 9 proc. lengvatinį PVM tarifą. Nuo 2004 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus suderinti nacionalinių teisės-aktų nuostatas su ES acąuis bei į tai, kad tuo metu pagal Direktyvos 77/388/EEB nuostatas ES valstybėms narėms nebuvo suteikta teisė taikyti lengvatinį PVM tarifą centriniam šildymui, šilumos energijai, centralizuotai tiekiamai gyvenamosioms patalpos šildyti, pradėtas taikyti standartinis 18 proc. PVM tarifas. „Tuo metu siekiant išvengti šilumos energijos, sunaudotos gyvenamosioms patalpoms šildyti, kainos kilimo dėl PVM tarifo padidėjimo dalį PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti, buvo nuspręsta dengti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto“, - paaiškina viceministras Edmundas Žilevičius..
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad kitos šildymui naudojamos priemonės (malkos, anglis, elektra ar gamtinės dujos) tiek iki 2004 m. balandžio 30 d., tiek ir po 2004 m. gegužės 1 d. apmokestinamos taikant standartinį PVM tarifą.
Viceministro Edmundo Žilevičiaus teigimu, teisė taikyti lengvatinį PVM tarifą ir centralizuoto šildymo tiekimui valstybėms narėms buvo suteikta tik nuo 2006 m. sausio 1 d., įsigaliojus Direktyvos 77/388/EEB pakeitimams, bet tik tuo atveju, jeigu dėl to nekyla konkurencijos iškraipymo grėsmė. Kiekviena valstybė narė, ketinanti taikyti lengvatinį PVM tarifą, privalo apie tai informuoti Europos Komisiją, kuri nusprendžia, ar yra konkurencijos iškraipymo grėsmė.
Finansų ministerijos rašte pažymima, kad 2006 metais Europos Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos prašymą leisti centralizuotai tiekiamai šilumos energijai taikyti lengvatinį PVM tarifą ir į Lietuvos pateiktą informaciją apie šildymui naudojamus technologiniu požiūriu vienas kitą galinčius pakeisti produktus, nusprendė, kad dėl techninių galimybių ir žymiai aukštesnių centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainų, net jai pritaikius lengvatinį PVM tarifą, konkurencijos iškraipymo grėsmės nėra, ir suteikė Lietuvai teisę centralizuotam šilumos tiekimui taikyti lengvatinį PVM tarifą (2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimas dėl Lietuvos Respublikos prašymo centralizuotos šilumos tiekimui taikyti sumažintą PVM tarifą (2006/63 7/EB)).
Atsižvelgdamas į šį sprendimą ir siekdamas išlaikyti PVM lengvatos taikymo tęstinumo principą, 2009 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, buvo nustatytas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. centrinį šildymą apmokestinus taikant lengvatinį 9 proc. PVM tarifą, vidutinė centralizuotai teikiamos šilumos kaina Lietuvoje (įskaitant PVM, apskaičiuotą taikant lengvatinį PVM tarifą) bus žymiai didesnė už šildymo gamtinėmis dujomis kainą, nors gamtinės dujos apmokestinamos taikant standartinį PVM tarifą.
Atlikus skundo tyrimą, darytinos šios išvados:
1. Skundo tyrimo metu buvo vertinama, ar asmenys, turintys nuosavybės teise butą, esantį daugiabutyje name ir besinaudojantys lengvatiniu PVM tarifu būsto apšildymui, neatsiduria palankesnėje padėtyje nei individualių namų savininkai, naudojantys apšildymui malkas, anglis, elektrą, dujas ar kt. ir nesinaudojantys lengvatiniu PVM tarifu šios rūšies kurui įsigyti.
Taigi buvo tiriamas galimas diskriminavimo atvejis dėl socialinės padėties.
2. Pažymėtina, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą, nurodymą diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Taigi nepagrįstas žmogaus teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl socialinės padėties yra laikomas Lygių galimybių įstatymo pažeidimu.
3. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 punkte socialinė padėtis apibrėžiama kaip fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų sistemai priklausančiose įstaigose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai.
Taigi gyvenamasis būstas, koks jis bebūtų, individualus namas ar butas daugiabutyje name, gali būti laikytinas veiksniu, tiesiogiai lemiančiu palankesnį (lengvatinį) PVM tarifo taikymą būsto apšildymui tiems savininkams, kurie gyvena daugiabučiuose namuose ir naudoja centralizuotai tiekiamą energiją apšildymui nei individualių namų savininkams. Tačiau negalima konstatuoti, kad daugiabučių namų butų savininkai, mokėdami už būsto apšildymą, absoliučiai atsiduria geresnėje finansinėje padėtyje nei individualių namų savininkai šiuo palyginimo aspektu. Taigi apibendrintai negalima daryti išvados, kad 1 kvadratinio metro buto apšildymas tiekiama centralizuota energija (net ir su PVM lengvata) yra pigesnis nei šildymas dujomis, anglimis, elektra ar kitu kuru, kuriuos naudoja individualių namų savininkai.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučių namų butų savininkai neturi pasirinkimo galimybės naudotis buto apšildymui kitokį kurą nei tas, kuris naudojamas viso namo apšildymui ir kurio naudojimas įrengtas visame name. Gi individualių namų savininkai turi kelias alternatyvas, t.y. gali pasirinkti vieną iš kelių būsto apšildymui naudojamų kuro rūšių. Todėl šiuo požiūriu daugiabučių namų butų savininkai ir individualių namų savininkai, naudojantys būsto apšildymui tam tikrą kurą, neatsiduria visiškai panašiose aplinkybėse, kuriose esant galima būtų daryti palyginimą dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu.
5. Pastebėtina, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 punkte lengvatinis PVM tarifas apibrėžiamas kaip šiame Įstatyme nustatytas PVM tarifas, tačiau mažesnis už standartinį, išskyrus 0 procentų PVM tarifą.:
To paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Kitoms kuro rūšims, naudojamoms būsto apšildymui, lengvatinis tarifas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą netaikomas.
6. Finansų ministerijos viceministras Edmundas Žilevičius nurodė, kad lengvatinis PVM tarifas anglims negalėtų būti taikomas, nes jos neįtrauktos į Direktyvą 2006/112/EB. Tačiau visgi svarstytinas klausimas dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo kitoms kuro rūšims, kurias naudoja individualių namų savininkai ir kuriuos pritaikius individualių namų savininkai ir daugiabučių namų butų savininkai įgytų vienodas sąlygas naudotis lengvatiniu PVM tarifu šildymui.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 5, 10, 15 straipsniais bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsniu, 24 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i u:
1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių ir Ekonomikos komitetus bei pasiūlyti apsvarstyti galimybę bei būtinybę pakeisti (papildyti) atitinkamus teisės aktus, kad individualių namų savininkams, naudojantiems būsto apšildymui atitinkamas kuro rūšis, būtų sudaryta galimybė įsigyti šį kurą, taikant jam lengvatinį PVM tarifą.
2. Su pažyma supažindinti pareiškėją
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė
