„Jeigu Pabaltijo šalys, pavyzdžiui, Lenkija ar Lietuva, parodys susidomėjimą elektros gavimu iš naujos Baltijos AE Kaliningrado srityje, būtų visai protinga kaimyninėms šalims pasistengti garantuoti savo energetinio tiekimo saugumą, gresiant elektros energijos deficitui regione po Ignalinos AE uždarymo 2009 metų gruodžio mėnesį“ – mano pasaulinės energetikos tyrimų centro „VaasaEtt“ (Suomija) vykdantysis direktorius Filipas Luisas.
Jo žodžiais tariant, toks šaltinis, greičiausiai, taptų palyginus patikimu ir saugiu būdu gauti papildomus energijos išteklius. „Jei paliksime politiką nuošaly, Pabaltijui nelieka nieko kito, kaip tik subalansuoti savo energijos krepšelį“, - įsitikinęs jis.
„Finansinis dalyvavimas Baltijos AE Kaliningrado srityje projekte, žinoma, padėtų užtikrinti tokį balansą, bet tokios investicijos reikalauja aukšto pasitikėjimo, kad būtų apsaugota šių investicijų ateitis, ir reikia gerai žinoti energijos paskirstymo sąlygas ir prioritetus“, - pažymėjo ekspertas.
„Tarp kitko, partnerių iš ES dalyvavimas Baltijos AE statybos projekte, tikriausiai, ateityje užtikrintų didesnį ES tikėjimą naująja atomine elektrine“, - baigė Luisas.
Priminsime, 2009 metų gruodžio mėnesį Europos Sąjungos reikalavimu Lietuva bus priversta pristabdyti Ignalinos AE darbą. Naujos Visagino elektrinės statybos projekto klausimas, dėl ekonominių ir politinių priežasčių, dabar dar sprendžiamas, dėl to žadėjusios projekte dalyvauti Estija ir Latvija paskelbė, kad pačios planuoja vystyti savo atominę energetiką.
Reikia pažymėti, kad pirmoji regione statyti AE planuoja Rusija – kaip posėdyje dėl atominės energetikos vystymo Kalinino AE balandžio 15 dieną pareiškė valstybinės korporacijos „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenko, - pirmojo Baltijos AE bloko statyba bus baigta 20016 metais. Projekte valstybei priklausys 51%, o investuotojui – 49%. „Rosatomo“ vadovas pažymėjo didelį susidomėjimą projektu ne tik iš Rusijos, bet ir iš užsienio investuotojų pusės.
Parengė
Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto Signataras
Kęstutis Grinius
